Kaip smagu turėti tikrą žiemą! Pusnys, sniegas, rogės, čiuožimas nuo kalnų … Pramogos lauke su vaikais yra tikrai įdomios. Šiaulių lopšelio-darželio„ Dainelė“ visų grupių vaikai su auklėtojomis, visą sausio mėnesį, taikydami STEAM idėjas, kalbėjo apie žiemą, sniegą, ledą, džiaugsmus ir pavojus. Nekasdieniškoje, žaismingoje, patirtinėje veikloje vaikai lavino: aplinkos pažinimą, matematines žinias, smulkiąją motoriką, meninius gebėjimus, sakytinę kalbą.
Grupės ,,Vyturėlis“ vaikai kartu su auklėtojomis lauke džiaugėsi sniegu, kasė kastuvėliais, statė sniego pilį, darė labirintus, džiaugiamės Sniego besmegeniais, pastatytais kitų draugų, bet didžiausias džiaugsmas, kai auklėtoja Laima J. papuošė medį, ,,lipančiu‘‘ kiškučiu. Kalbėjomės, kodėl žiemą kiškutis-baltas. Grupėje, parsinešę sniegą, ,,lipdė‘‘ Senius Besmegenius ( į nupieštus plastikinius maišelius dėjome sniegą, o užspaudę maišelius- tyrinėjome: šaltas, baltas, skaičiavome akis, sagas ir t.t.) Bet didžiausios emocijos, kai atsikėlę, vietoj Besmegenio rado vandenėlį. Esant dideliam šalčiui lauke užsišaldė spalvotų ledukų, kuriuos panaudojo piešimui, o grupės žvėreliai įkrito į vandenį ir per naktį sušalo. Kiek vaikams buvo nustebimo, gailesčio, kodėl, kaip jiems taip nutiko, klausimai: dabar neturėsime su kuo žaisti, kaip ištraukti. Vaikai bandė traukti žvėrelius- nepavyko, kartu su auklėtoja tarėsi ką darys. Auklėtojai pasiūlius visi barstė balta druska, paskui žalia druska, pipete-lašinome vandenį, purškėme purkštuvais. (stebėjome kas vyksta su ledu), o finalas, kai vaikai daužė ledą su plaktukais ir išgelbėjo žvėrelius. Grupės vaikai su auklėtojomis paminėjo Sausio 13d., ne tik uždegdami žvakutes ant palangės, bet ir žaisdami: užlašinome vandenėlio, ir stebuklas, radome gėlytę. Darant veiklas vaikai patyrė daug teigiamų emocijų tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą.
Grupių „Kačiukas“ ir „Žiogelis“ vaikai su auklėtojomis sukasė tris sniego kalnus-pilis, juos sujungė sniego tiltais. Naudojant plastikinius butelius, pasigamino purkštukus, su žaliu, raudonu ir geltonu vandeniu. Auklėtojos mokė vaikus purškiant spalvotu vandeniu nudažyti pilis ir tiltus. Tokiu būdu vaikai įsiminė Lietuvos vėliavos spalvas ir suprato, kad iš sniego galima statyti statinius.
Grupės „Nykštukas“ vaikai stebėjo ledo tirpimą skirtingomis sąlygomis: paliktą tirpti lėkštutėje ant stalo; ant jo užbėrus druskos; paliktas tirpti lėkštutėje, padėjus ant šilto radiatoriaus. Vaikai padarė išvadą, jog užbėrus druskos, ledas ištirpsta greičiausiai, lėčiau tirpsta padėtas ant radiatoriaus, o lėčiausiai – paliktas tirpti ant stalo. Ištirpus ledui, vaikai turėjo atpažinti ir įvardinti koks gyvūnėlis buvo užšalęs lede. Lauke vaikai iš sniego gamino Lego – sniego plytas iš kurių, statė sniego tvirtovę, aiškinosi kaip pagaminti tvirtas sniego plytas, kaip pastatyti tvirtesnę pilį, kad ji nenugriūtų ir pastatė “Lego-sniego pilis”
Grupės „Bitutė“ vaikai su auklėtojomis atliko eksperimentus su sniegu ir ledu. Eksperimentas “Lietuvos spalvos”, vaikai tyrinėjo sniegą, jo savybes, dažė jį Lietuvos vėliavos spalvomis: geltonai, žaliai, raudonai, aiškinosi, kas nutinka sniegui kambario temperatūroje. Eksperimentas “Pilis”, vaikai grupėje, Iš sniego nulipdė sniego kamuolius ir iš jų konstravo statinį. Eksperimentas “Ledo piešiniai”, panaudodami įvairias medžiagas (apelsinus, citrinas, kankorėžius, avietes, medžių lapus, uogas, krapus, spalvotus saldainius) kūrė paveikslus, juos apliejo vandeniu ir šaldė. Tyrinėjo vandens ir ledo savybes skirtingose temperatūrose.
Grupės „Saulytė“ vaikai su auklėtojomis, tyrinėjo sniegą ir ledą grupėje, žiūrėjo per mikroskopą, aptarė spalvą, sužinojo, kaip jis susidaro, kuo jis virsta ištirpus, dažė, lietė, lipdė, svėrė, lygino svorį. Įsitikino, jog tirpdamas ledas tampa slidus, nes buvo nelengva pastatyti ant šviesos stalo ledo pilį. Atliko eksperimentą su ledukais – ant vieno lašino šaltą vandenį, ant kito karštą vandenį, ant trečio bėrė druską ir padarė išvadą, jog sparčiausiai ledas tirpsta nuo šilumos. Lauke išbandė sniego – ledo inžineriją, sukasė sniego pilį, pasistatė tvirtovę iš sniego rutulių. Naudojant sniegą lauke gamino sniego tortus „Skaičiai“ ir papuošė sušaldytais spalvotais ledais pagamintais formelėse. Lipdė besmegenius grupėje ir lauke iš sniego, iš neįprastų medžiagų (kaladėlių, konstruktoriaus ir kitokių daiktų esančių grupėje).
Grupės „Voveraitė” keturmečiai pagamino sniego tortą ir dekoravo jį guašu. Stebėjome ne tik kaip įsigeria dažai į sniegą, bet ir kaip maišosi spalvos, atradome įvairių atspalvių. Vaikai spėliojo, kas nutiks, kai ant torto užbersime druskos: „dings spalvos“, „išdžius“, „ištirps sniegas“… Ir iš tiesų, ten, kur vaikai užbėrė druskos, po kiek laiko atsirado duobelės – sniegas ištirpo. Taigi, išsiaiškinome, kad druska tirpdo sniegą, todėl ir keliai, ir mūsų įstaigos laiptai barstomi druska, kad vaikai saugiai atkeliautų į darželį. Taip pat vaikai išsiaiškino krepinio popieriaus savybes, iš jo ir vandens pasigamino dažų. Lauke surideno ilgauodegį kirminėlį, kurį papuošė grupėje pasigamintais dažais. Didingoji grupės „Voveraitė“ pilis ir Lietuvos trispalvė. Vaikai tyrinėjo sniego ir ledo savybes, išsiaiškino, kad lauke spaudžiant šaltukui ledas neištirps. Sukasę didžiulę kalvą ant jos pastatė didingą ledo pilį ir viską papuošė Lietuvos vėliavos spalvomis.
Grupės „Kiškutis“ vaikai atliko eksperimentą „Spalvų lietus“. Vaikai kėlė hipotezes, kas nutiks su dažais, kai jų įlašinsime į vandenį su aliejumi ir kas atsitiks dažams, kai į stiklinę įbersime druskos. Savo spėjimus fiksavo piešiniais, o vėliau nupiešė gautus rezultatus. Eksperimentas vaikams parodė, kad aliejus yra lengvesnis už vandenį, todėl jis iškyla į paviršių; dažų lašai plūduriuoja aliejuje; druska suardo aliejaus sluoksnį ir dažų lašai nuskęsta, nudažo vandenį. Pabaigoje aptarėme, kaip sekėsi veikla, ką kitąkart darytume kitaip. Taip pat įsivertinome, kaip sekėsi eksperimentas iškeldami nykštį aukštyn, per vidurį arba žemyn.
Grupėje „Boružėlė“ vaikų pažintis su sniegu prasidėjo nuo paprasčiausių krintančių snaigių iš dangaus stebėjimo ir jų gaudymo delnais. Pastebėję, kad snaigė, nukritusi ant delno, ištirpta, vaikai klausia: „Kodėl?“. Šiuo momentu svarbu, kad šalia esantis suaugusysis paaiškintų vaikui, kad šiluma delne priverčia snaigę tirpti. Stebėjimo metodą naudoju ir sniege paliktų pėdsakų bei pėdų tyrinėjimui. Aiškinamės, kas galėjo palikti sniege pėdsakus ar pėdas, skatinu vaikus ne tik pastebėti paliktų raštų įvairovę, bet ir atpažinti, pavadinti ir įvardyti, kam tie palikti pėdsakai priklauso. Džiaugdamiesi sniego teikiamasis malonumais, vaikai aktyviai juda, išgyvena begalinį džiaugsmą. Su vaikais kuriame statinius, juk lipdymas sniegu kiekvienam vaikui suteikia didelę kūrybinę laisvę.
Grupės „Varliukas“ vaikai su auklėtoja pasidarė kelis sniego “kamuolius” ir žaidė sniego futbolą. Parsinešė sniego ir dažė akvarele, stebėjo kaip sniegas sugeria dažus. Vaikai pincetais gelbėjo sniege įstrigusius gyvūnus. Pro langą stebėjo krintančias snaiges ir mėgino atkurti jų atvaizdą ant šviesos stalo. Parsinešę sniego, stebėjo kaip jis tirpsta ir aiškinosi, ar sniego bei vandens tūris yra toks pat.
Visas sausio mėnuo buvo kupinas malonių įspūdžių, atradimų ir eksperimentų. Vaikai norėjo mėgautis sniegu kuo ilgiau!
