Korupcijos pasireiškimo tikimybė – prielaida, kad tam tikri įstaigos veiklą veikiantys išoriniai ir/ar vidiniai ir/ar individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai.
Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas padeda, įsivertinus didžiausius korupcijos rizikos veiksnius, numatyti konkrečias priemones problemoms valdyti ir šalinti.